Alytaus Panemunės vidurinės mokyklos baltų ainių projektas

   Alytaus miesto Panemunės vidurinės mokyklos baltų ainiai ir jų bičiuliai iš kitų miesto ir šalies mokyklų neseniai sugrįžo iš projekto „Pažink mane“ kelionės Čekijoje.
Dar praėjusiais mokslo metais pradėjome vykdyti narkomanijos prevencijos projektą „Pažink mane“, kurį dalinai finansavo Alytaus miesto savivaldybė. Jis skirtas bendradarbiavimo su Čekijos Rymarov miesto jaunimu plėtojimui, organizuojant jaunimo iš dviejų šalių turiningą laisvalaikį , prevencinę veiklą, tarpkultūrinius ryšius.
  Alytaus miesto Panemunės vidurinės mokyklos baltų ainiai ir jų bičiuliai iš kitų miesto ir šalies mokyklų neseniai sugrįžo iš projekto „Pažink mane“ kelionės Čekijoje.
Dar praėjusiais mokslo metais pradėjome vykdyti narkomanijos prevencijos projektą „Pažink mane“, kurį dalinai finansavo Alytaus miesto savivaldybė. Jis skirtas bendradarbiavimo su Čekijos Rymarov miesto jaunimu plėtojimui, organizuojant jaunimo iš dviejų šalių turiningą laisvalaikį , prevencinę veiklą, tarpkultūrinius ryšius.
  Pavasarį ruošėme baltų ainių veiklos pristatymus, su kuriais interneto pagalba galėjo susipažinti ir draugai čekai. Į Rymarov miestą skriejo ir informacija apie gegužės mėnesį surengtos akcijos „Gegužės mėnuo – mėnuo be smurto prieš vaikus“ renginius: nusiuntėme nuotraukas, renginių aprašymus, eksponuotų piešinių, rašinių kopijas, filmuotą medžiagą apie baltų ainių viso pusmečio darbus. Čekai mums padovanojo keletą jų foto menininko Indrich Štraito foto albumų, susitikimų su juo aprašymų. Beje, menininkas savo darbuose įamžino narkomanų gyvenimo akimirkas, bendravo su jais, bandydamas šiems žmonėms parodyti gražiąją gyvenimo pusę. I.Štrait – čekų gimnazistų draugas, nuolat lankantis gimtojo Rymarov miesto gimnaziją, savo šalies jaunimą skatinantis dalyvauti prasmingoje veikloje ir negriauti brangiausio, kas duota žmogui - savo gyvenimo – draugyste su kvaišalais.
  Baigiamoji projekto dalis – išvyka į draugų šalį Čekiją, kurios laukėme visi. Pravažiavę ilgiausią kelio atkarpą per Lenkiją, apžiūrėję vakarėjančios Krokuvos senamiestį, pasiklydę ir gerokai paklaidžioję kalnuose, nakvoti apsistojome šalies pietuose esančiame Andrychovo mieste. Mus priėmė licėjaus direktorius Pawel Przyglod, nuoširdžiai bendravęs ir vaišinęs karšta arbata.
Kitą rytą pagal programą turėjome išvykti į Slovakijos sostinę Bratislavą, tačiau dėl naktinių klaidžiojimų teko sutrumpinti maršrutą ir vykti į Slovakijos Tatra Land vandens parką, kuriame daugelis projekto dalyvių mėgavosi vandens atrakcionų teikiamais malonumais. Taigi, nėra to blogo, kad neišeitų į gera.
  Rymarov miestą pasiekėme gilią naktį. Prie miesto ribos ženklo mus pasitiko Rymarov vicemeras Jaroslav Kala, gimnazijos direktorė Zdena Kovarykova, dėstytoja Jaroslava Slavicinska, menų mokyklos direktorius Irji Taufer ir gimnazistų būrelis, kurių rūpestį jautėme visą viešnagės laiką. Apsistojome kalnų turistinėje bazėje Mala Moravka .
  Puikiai išsimiegoję, pavaišinti gimnazijos mokytojų pagamintais skaniais patiekalais, išvykome į miesto rotušę, kur dalyvavome susitikime su Rymarov vicemeru, švietimo skyriaus vedėja Leona Pleska, žiniasklaidos atstovais, savivaldybės darbuotojais. Jaroslav Kala prisiminė dviejų miestų draugystės pradžią ir džiaugėsi, kad prieš ketverius metu užmegzti ryšiai išaugo į vaisingą tarptautinį bendradarbiavimą ir gilią draugystę. Lietuvaičiai papasakojo vicemerui naujienas iš mūsų šalies ir miesto, padovanojo lietuviškų suvenyrų, Alytaus duonos kepalėlį ir taip mėgiamą čekų šakotį, Emilija Liaukutė prie vicemero švarko atlapo prisegė baltą rožę – mūsų miesto simbolį. Žinoma, Dainavos šalies jaunimas visiems dovanojo lietuvišką dainą. Tądien aplankę Rymarov kraštotyros muziejų , bažnyčią, išskubėjome į kalnus: kopėme į aukščiausią šioje vietovėje Jesenik kalnyno Praded kalną, esantį 1492 m virš jūros lygio. Dangus kaip reta buvo giedras, todėl sąlygos gėrėtis kalnais buvo puikios. Vasarą čia nuostabu : žavi ne tik kalnų ramuma ir didybė, bet ir žaluma , gaivus oras, ypatingas įvairiaspalvis žydinčių augalų kilimas, paukščių balsų alasas.
  Nusileidus žemyn, laukė vakarėlis prie laužo: viliojo kepamų viščiukų ir dešrelių kvapas, puiki gamta, geranoriški čekai. Visai vakarop vykome į garsaus čekų būgnininko Pavel Fajt koncertą, vykusį Rymarov kultūros namuose. Koncertui pasibaigus, muzikos ir atlikėjo profesionalumo pakerėti, dar ilgai dalijomės įspūdžiais, linksminomės diskotekoje, pristatydami ir lietuvišką muziką.
  Kitą dieną viešėjome viename gražiausių ir seniausių Moravijos regiono miestų -Olomouce, kuriame gyvena 105000 gyventojų. Gėrėdamiesi architektūros ir istoriniais paminklais, bažnyčiomis, stebėjomės, koks Olomouc senamiestis panašus į Prahos... Pritrūko, žinoma, laiko geriau pažinti miesto istorinį paveldą, todėl davėme žodį į Olomouc dar sugrįžti. Šio miesto mokytoja Albina Fesiukova įsitikinusi sakė: „Jūs būtinai sugrįšite. Juk visa, ką pažadate, padarote. Tą patvirtina keturių metų nuostabi draugystė tarp lietuvių ir čekų“. Parkeliavę iš šios ekskursijos menų mokykloje kalbėjomės apie Lietuvos dailės, muzikos aktualijas, Panemunės vidurinės mokyklos jaunųjų dailininkų avangardinius projektus, baltų ainių veiklos perspektyvas, aptarėme būsimą naują meninį lietuvių - čekų projektą, kuris jau beveik parengtas vykdymui.
  Dienos, valandos bėgo lyg akimirka. Atsisveikinę su svetinga Čekija vėl pasukome Lenkijos pusėn : aplankėme Alytui giminingą Opolės miestą, kuriame pliaupiant lietui, kantrios gidės lydimi, vaikštinėjome po ištuštėjusį senamiestį. Nakvoti apsistojome Olesno miestelyje, o tie, kuriems nesimiegojo, drauge su vadovais patraukė į miestelio šventę, kurioje netrūko pramogų ir linksmybių.
  Pakeliui į Lietuvą negalėjome neaplankyti garsaus didžiausio Lenkijos piligrimų centro Čenstakavos vienuolyno, garsėjančio „Juodosios Madonos“ paveikslu. Čia prisijungę prie maldininkų iš visos Europos dalyvavome mišiose.
  Kelionės metu visi turėjome po slaptą draugą, kuriuo kaip kas išmanėme rūpinomės visą kelionės laiką. Savo lūkesčius ir problemas patikėjome „lūkesčių medyje gyvenančiai pelėdai“, o grįžtant išsakėme tai, kas mus liūdino ir džiugino. Neigiamos emocijos pasirodė visai menkomis ir bereikšmėmis prieš patirtus nuotykius ir įspūdžius, žmonių nuoširdumą ir dėmesį, galimybę nenumatytose situacijose geriau pažinti vieni kitus.
  Projekto dalyvių mintis tarsi aidas atkartojo Giedrius Kvedaravičius, dovanojęs savo slaptai draugei Rugilei „saulę“: „ Džiugu, kad gerai baigiau mokyklą, jau esu VU ekonomikos fakulteto studentas, tačiau liūdna dėl to, kad nebebūsiu kasdien su tais žmonėmis, kurie man buvo saulėmis, su mokinių taryba, baltų ainiais ir jų vadove...O kiek sumanymų su jais įgyvendinta, kiek, rodos, neįmanomų svajonių tapo realybe. Čia aš sutikau tikrus bičiulius - bendraamžius ir mokytojus, supratau, kad čia draugas draugo nepalieka ir niekas neverkšlena, kai sunku, o stengiasi veikti pozityviai...“

Silvija Peštenienė, Alytaus Panemunės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, projekto „Pažink mane“ vadovė